Postimpresionizmas buvo daugiausia prancūzų meno judėjimas, kuris išsivystė maždaug 1886–1905 m., nuo paskutinės impresionistų parodos iki fovizmo gimimo. Postimpresionizmas atsirado kaip reakcija prieš impresionistų susirūpinimą natūralistiniu šviesos ir spalvų vaizdavimu. Postimpresionistai išplėtė impresionizmą, atmesdami jo apribojimus: toliau naudojo ryškias spalvas, kartais naudojo storą dažų aplikaciją ir tapybą iš gyvenimo, tačiau buvo labiau linkę pabrėžti geometrines formas, iškraipyti formą, siekdami išraiškingo efekto, naudoti nenatūralias ar modifikuotas spalvas. Pagrindiniai judėjimo menininkai buvo Paul Cézanne, Paul Gauguin, Vincentas van Goghas ir Georgesas Seuratas.