Simbolizmas buvo XIX amžiaus pabaigos prancūzų ir belgų kilmės meno judėjimas poezijoje ir kituose menuose, siekiantis simboliškai per kalbą ir metaforinius vaizdus perteikti absoliučias tiesas, kaip reakcija prieš natūralizmą ir realizmą.
Tapyboje simbolizmą galima vertinti kaip kai kurių mistinių romantizmo tradicijų tendencijų atgimimą. Tapytojai naudojo mitologinius ir sapnų vaizdus bei panaudotus simbolius – tai ne žinomos pagrindinės ikonografijos emblemos, o labai asmeniškos, privačios, neaiškios ir dviprasmiškos nuorodos.